Paskaičiau visą temą ir prisiminiau, kaip mes kažkada su drauge panašiai bandėm mano vaikiną “prigaut”. Kone analogiška situacija. Iš pradžių buvo kaip ir juokinga, linksma: azartas, flirtas ir, be abejonės, intriga, kuri galiausiai peraugo į nepasitikėjimą… Visa vyriška gimine.
Yra auksinė rusų taisyklė – “doveriaj, no provieriaj”. Lygiai taip pat kaip temos autorė pasitikėjau savo vaikinu, sakydavau, kas jis mane myli netgi labiau nei aš jį ir, galima sakyti, galvą guldžiau, kad neįsivels į jokius pašalinius romanus, kol esu su juo. “Nusispjoviau” taip sakant į šulinį…
Brangioji, katras gi arklys avižų neėda ?
(nežinomas) (archyvas)
