(anonimas) (archyvas)
Neminejau, kad jau neistikimas, bet kyla itarimas, kad pasiduotu pagundai… As pati nepriimu svetimu vaikinu, o juo labiau nekvieciu. Na, kai atrasys, as neflirtuosiu ten kazkaip, pirma nekalbinsiu, bet paziuresiu, kaip elgiasi pats, manau, nemazai galesiu suprasti. O ar noreciau, kad tikrintu? Jei specialiai listu i akis koks ledinis bernas ir po to paaisketu, kad cia mano vaikino darbas – butu nemalonu, bet zinau, kad nieko nepestu… Bet jis pats cia, kaip peliukas atejo katei i nasrus Beje, pries si ivyki buciau davusi galva nukirsti, kad jokios kitos jam neidomios, kad pas mus viskas ciki, o va db priverte suabejoti ir susimastyt…
