Žinau vyresnio amžiaus moterų (40-65m.) kurios gyvena vienos. Na, gal tik pora iš jų visai vienos nugyveno, kai kurios turėjo vyrą, bet jis mirė jaunas ar išsiskyrė, o vaikų nebuvo ir gyvena vienos, kitų vaikai mirė ar anksti paliko namus ir t.t. Viskas su tom moterim normaliai ir nieko čia stebėtino nematau. Žinoma, žmogus yra socialus ir visiškai vienam nugyvent gali būti sunkoka, bet visada juk yra įvairi veikla, darbas, pomėgiai, artimieji, giminės, draugai ir pan. Gal tik žymiai vyresniame amžiuje yra kiek sunkiau, kai sveikata silpnesnė ir nebėra jėgų ar noro keliauti, linksmintis, kai nėra aktyvios darbinės veiklos, o draugai daug dėmesio skiria savo šeimoms, bet tai nereiškia, kad neįmanoma būti/gyventi vienai ir būti laimingai. Laimę žmogus pats susikuria, naivu tikėtis, kad tik kažkas kitas ją suteiks ir padarys tave laimingą
