Tikrai, tik neteisk mamos, kad ir kokia ji bloga dabar tau atrodytų nuslėpus tokį faktą. Pagalvok, kaip jiems buvo sunku. Buvai mažutė, tad normalu, kad tėvai nenorėjo tau pasakot, kad va būtum su sesute, bet ji mirė. O kai paaugai galbūt nesurado tam progos, o gal ir nenorėjo iš vis nieko sakyti. Nežinau kokio tu amžiaus, bet jei tavo santykiai su mama yra artimi, ateina laikas, kai abi atsiveriat ir išsipasakojat viską nuo a iki ž. Aš pati vakarais nuvažiavus pas mamytę prie vyno taurės išsipasakoju viską kas ant širdies, ji taip pat man pasakoja viską, kas sekasi, kas nesiseka, atsivėrus apie jaunystės klaidas, bėdas ir pan. apie persileidimus, kito embriono išvalymą ką tik man gimus – apie viską. Bet vėl gi, pasikartosiu, tam atėjo laikas.
