Keista, kad teigiate, jog jūsų tėvas yra šunų dresuotojas, tačiau visiškai nesuvokiate kokią atsakomybę užsikrauna žmonės įsigydami augintinį. Vien už tai, kad vaikas pasižiūri gražiomis akutėmis jau privaloma prisiimti tokią atsakomybę maždaug 10m į priekį? Nežinau kokiomis sąlygomis jūs auginate savo šunis, tačiau maniesiems reikia veterinaro priežiūros, profilaktiškai vaistų nuo parazitų, maisto, žaislų ir kas svarbiausia DĖMESIO. Įsigydama šunį žinojau, kad man ateinančius 10 metų šunį reikės vedžioti kiekvieną dieną mažiausiai 2 kartus. 10 metų kiekvieną rytą keltis prieš darbą ir išvesti šunį. Kiekvieną rytą. Nesvarbu, lyja, sninga, noriu dar pamiegoti ar ne, kasdien turiu keltis ir eiti su šunimi į lauką. Negaliu išvykti iš namų ilgiau nei 12 valandų nesusitarusi su kažkuo, kad pavedžios šunį ir įdės jam maisto. Apie keliones su augintiniu net nekalbu. Atsisakiau gaimybės dirbti JAE už dvigubai didesnį nei dabar gaunu atlyginimą vien dėl to, jog ten neradau būsto, kuriame leistų auginti du didelius gyvūnus, už man prieinamą kainą, neturiu ten pažįstamų, kurie galėtų už mane pavedžioti šunis, jei kas nors nutiktų ir vieno šuns transportavimas kainuotų apie 5000lt be garantijos, jog oro uoste aš jį atgausiu
Ar žinot kiek kainuoja šuns gydymas atsitikus bėdai? Ar manot, kad kiekviena šeima gali skirti šuns gydymui keletą šimtų (geriausiu atveju) nenumatytų išlaidų tam? Nors iš jūsų požiūrio sprendžiu, kad šuniui susilaužius koją, užmigdytumėt jį ir nusipirktumėt kitą, nes čia tik šuo. Šuns įsigijimas nėra tik noriu nenoriu klausmas. Čia milžiniškos atsakomybės 10metų į priekį prisiėmimas savo noru. Ir kad ir kaip žiauriai skambėtų, kai kuriose situacijose šuns turėjimas atneša daug daugiau rūpesčių nei vaiko,
