Vat būtent jau buvo iškeltas ultimatumas, bet pati ilgai neištempiau ir po savaitės ar dviejų palūžau, nes pakvietė romantiškai praleisti vakaro prie jūros… ir vėl viskas iš pradžių… Matyt pati dar nežinau ko noriu, bet žinau vieną, kad labai greitai prisirišu prie žmonių, ir juos paleisti man yra velniškai sunku. Čia įžvelgiu ir savo kaltės. Pripažinsiu.
Bet tiesiog galvoju ir noriu išgirsti Jūsų nuomonės, kaip atrodo iš šalies. Galbūt aš tikrai žmogų per greit spaudžiu, gal nevyksta tos draugystės taip greitai, gal tiesiog viskas ateis savaime? Nors atrodo jog pusę metų jau yra tikrai nemažas laiko tarpas ir laikas pereiti į kitą lygį
(anonimas) (archyvas)
