Tai buvo labai labai seniai, nes dar mokiaus mokykloje, tai pastoviai pas mane per pamokas būdavo juoko priepoliai, kurių kai kuriais atvejais negalėdavau niekaip suvaldyt, ir juokdavausi balsu. Per fizikos pamoką su drauge tiek įsijuokėm, kad fizikė įsižeidė, užpyko ir pasakė:- per egzaminą pasigailėsit. Tai tuomet abi nurimom. O kitą turėjau draugę, kuri ramiu vaidu juokaudavo, o man neišeidavo susilaikyt nuo juoko ir aš save visaip tramdydavau.Buvo kūno kultūros pamoka. Visi, kaip susitarę( o gal ir buvom susitarę), neturėjo aprangos, tad mūsų fizrukas buvo įsiutęs. Pastatė mergaites prieš berniukus ir liepė daryti daryt pratimus su uniformom. Stovėjome tokioje eilėje , kai nuo mažiausio iki didžiausių.Aš visą laiką trečia nuo galo.O šalia manęs ta komikė.Fizrukas nervuodamasis rėkia, o draugė rimtai ant jo ką nors taip sušneka, kad nors raitykis. Tai aš prisimenu, sau ,savo mintims įsakinėjau- motinos mirtis, įisivaizduojukaip mama guli karste, kad tik nesijuokčiau, nes jei būčiau prasijuokus, tai mane nutįsęs būtų pas direktorių ir dar tėvus iškvietę.Man ta pamoka įsiminė visam gyvenimui. O mano mamai buvo, kai ji tuokėsi, per vestuves, ceremonijos metu, kai reikėjo paskui kunigą kartot žodžius, pasižadėt mylėt, ją taip suėmė juokas, kad pratrūko kvatotis )))
