Ats:Juoko priepoliai ne vietoj ir nelaiku

(anonimas) (archyvas)

Aš pamenu dar paauglė būdama, nežinau kokių 13-14 gal per velykas su mama važiavau į bažnyčia. Ir jau priimam komuniją, kunigas per bažyčią eina, o ne žmonės prie altoriaus.

Ir priimam mes komuniją ir mums abiems prilipo prie gomurio jos.

Mama kažkaip parodė, kad nusikrapšto ir man taip juokinga pasidarė, kad balsu susijuokiau.

O kunigas prie pat buvo, atsisuko ir tokius piktu piktu žvilgsniu pažiūrėjo. Baisiai gėda buvo.

Persikrausčiau ir toj bažnyčioj nebesirodžiau