Autore, kaip aš jus suprantu. Mūsų šeimoje yra toks žmogus, kuri jau dešimt metų šitaip elgiasi. Ir per tuos dešimt metų vis tiek nesugebėjau prie jo priprasti. Jis ne valgo, o tiesiogine ta žodžio prasme ”ėda”. Mes visi šeimoj suvalgom po vieną didelį šašlykų iešmą, jis suvalgo mažiausiai du. Kai žinom, kad jis bus kokioj giminės šventėj, tai turim visko gaminti dvigubai daugiau: mišrainių, desertų, karštų patiekalų. Tai yra BAISU O šlykščiausia tai, kad jis pats nesupranta, jog ėda nežmoniškai daug. Jis net savo vaikus apvalgo, kai jie kur nors nusisuka. O pats maisto niekada nėra atsivežęs. Augo jis neturtingoj šeimoj, kur neturėjo ko valgyti, tai dabar matyt bando atsigriebti. Aš į jį pasižiūrėjus anksčiau galvodavau, kad mano tėtis kaip vyras per mažai valgo, bet galiausiai supratau, kad tai jau yra nenormalu. Mielos teisuolės, jeigu jūsų šeimoj negyvena toks žmogus, tai nepulkit autorės dėl maisto normavimo. Ir mūsų šeimoj niekas nekalba apie tai, kad gali suvalgyt daugiau balandėlių ar mišrainės, porcijomis nesame suskaičiavę, bet prisikrauti į lėkštę krūvą maisto ir kimšti daugiau negu telpa – tai jau peržengia visas ribas. Juo labiau, kad pats neperka maisto ir tikriausiai net nesuvokia, kiek viskas kainuoja.
