Na tai mokykitės užsienio kalbą, net jeigu niekur ir neišvyksite, tai anglų kalbos žinios tikrai pravers. Galų gale užsienyje dirbant paprastus, mažos kvalifikacijos reikalaujančius darbus, ta anglų kalba reikalinga minimaliai. Intensyviai pasimokius per kelis mėnesius tikrai galima puikius pagrindus išmokti. Pasižiūrėkite patikimų įdarbinimo agentūrų, tokių nedaug, bet jų yra. Jeigu tai netinka, tada įsigykite specialybę. Jeigu per sunku siekti aukštojo mokslo, tai yra nemažai proftechninių mokyklų, kurios siūlo įvairias programas. Didžiųjų miestų “profkėse” yra sudarytos puikios galimybės įgyti specialybę, kuri bus tikrai reikalinga ( soc.darbuotojo padejėja, masažuotoja, siuvėja, aplinkotvarkininkas ir pan.), negana to bedrabučiai kainuoja labai minimaliai (aš pati buvau įstojusi į “profkę” vien dėl pigaus bendrabučio, kuris kainavo tik 13lt į mėnesį Vilniuje!). Praktiškai nemokamas būstas. Galima susitarti dėl laisvo grafiko ir dirbti kur nors, o darbų miestuose tikrai atsiras. Tuo tarpu su antrąja puse galima matytis savaitgaliais, atostogų metu, galų gale metai ar keli, nėra daug. Tad nušautumėte du zuikius vienu šūviu – turėtumėte darbą ir pastovias pajamas ir įsigytumėte specialybę, jeigu jokios neturite. Galų gale – vasara. Grybai, uogos. Mano močiutė per vasarą užsidirba apie 5000lt. Manau, kad tai labai neblogai, nes dirbi sau, kada nori ir kiek nori. Vienu žodžiu, galimybių yra daug, bet jų niekas neatneš ant lėkštutės, reikia veikti
