Aš neturiu draugių merginų. Visi draugai tik vaikinai, nes nepernešu dabartinių panelių. Vos ne kas antra kaip kalė elgiasi.
Mano geriausia draugė su mano vaikinu permiegojo. Teko labai nusivilti, po to santykiai su kitomis draugėmis savotiškai nutrūko – tai mokslai, tai laiko trūkumas – taip ir likau be draugių. Nors neseniai savo noru atgaivinau santykius su pauuglystės drauge – ji labai šauni mergina, dar neteko nusvilti. Bandau keisti požiūrį į merginas drauges, bet kol kas tai sunkiai pavyksta.
Užtat labai vertinu vaikinų kompaniją – paskambink jiems 3-čią nakties, ateis, paguos, neišsidirbinės.
Pasakai paslaptį – neišplepės.
Paklausi nuomonės – tiesiai šviesiai pasakys.
Ką aiškiai pastebėjau, tai kad vis tiek koks geras draugas vaikinas tau bebūtų, po kurio laiko vis vien savaime atsiras šiokia tokia simpatija ar aistra. Tai į gera tik tada, kai pati neturi mylimo žmogaus. O kitais atvejais dažniausiai dėl tokių dalykų tenka nutraukti draugystę;.
Kartais imu galvoti, kad vyriška draugystė kur kas stipresnė nei moteriška, nes merginų kolektyvas labiau man šiuo metu primena bjaurų gyvatyną. Ir tai ne tik tarp mano amžiaus merginų, bet ir vyresnėse moterų grupėse labai pastebima. Mano mamai irgi teko pasitraukti iš darbo, nes moterų kolektyvas labai bjaurus buvo.
Tikiu, kad yra geriausios draugės, bet tai labai retas atvejis.
Tad autorę tikrai pilnai suprantu ir linkiu nenusivilti – tikrai rasite artimą žmogų, kuriam galėsite išsipasakoti. Tai tiesiog laiko klausimas. O šiaip MD yra labai didelė merginų bendruomenė, pabandykite paieškoti panašių pažiūrų draugės, tikrai susirasite pašnekovę.
