Perskaičiusi šią temelę – pasisakysiu ir aš.
Manau, kad jo Ego ir Didybės manija – jau praeityje. Iš to jaunatviško maksimalizmo jau seniai išaugo. Anksčiau galbūt ir buvo šiek tiek pasipūtęs, bet ta liga perserga visi…Anksčiau, ar vėliau. Jo pamąstymai šiai dienai – tikrai brandūs ir apgalvoti. O šmeižiančių, kritikuojančių visada buvo ir bus. Sako, jei Tavęs neapkalba, vadinasi – Tavęs nėra.
O sveikas Juozo didžiavimasis tuo, ką pasiekė jis – kol kas dar nei vienas iš Lietuvos garsiųjų dizainerių jo „neperspjovė“…
Darbuotojams – niekuomet nebus gero šefo. Tai jau faktas – patikrintas ne kartą. Žmonės dirbantys kitam – visuomet jaučiasi neįvertinti, tarsi visa šlovė atitenka vadovaujančiam asmeniui, tik jie niekaip nesuvokia, jog be jų darbo – nebūtų ir to žmogaus kolekcijų, kad jie nemažiau svarbūs, nei pats dizaineris. Na, tai vadinama – darbininkų mentalitetu, kurie toliau savo nosies nieko ir nemato. Jei taip blogai – tai gal tokių žmonių reiktų paklausti, jog jei esi toks gudrus – kodėl nieko nesukuri pats, ko toks protingas, bet toks „biednas“?
Visiems labai smalsu kokia jo orientacija – ką bendro tai turi su žmogaus talentu, kūrybiškumu? Ar tai jau taip svarbu?
Pagaliau didžiuokimės – jog turim tokį talentingą žmogų Lietuvoje, kokio nėra nei Latvijoj, nei Estijoj……o ne naršykim po svetimus skalbinius. Jis juk išmaldos Valstybės neprašo – o kuria, o tie kurie jį remia, skiria pinigų jo kolekcijoms – matyt suvokia, jog tai ne veltui išleidžiami pinigai.
Nepamirškim, kad – auksas ir pelenuose žiba. Mūsų Lietuva tikrai paskendusi pelenuose – ir tie, kas žiba – erzina tokius, kurie nieko nepasiekė…
