Visą gyvenimą kartodavau: “Niekada su išgėrusiu žmogumi nevažiuosiu”, bet kartais būna extra atvejai ir nėra kur dėtis.
Pirmą kartą teko važiuoti su gerokai įkaušusiu vienu šeimos nariu už vairo. Buvo tokia situacija, kad žiemos vidury buvom sode. Aplink kaimynų žiemą nebūna, kiti šeimos nariai išvažiavo į parduotuvę. Likom dviese. Tas žmogus sugebėjo nusiristi nuo palėpės ir visą nugarą susivarė. Kraujas teka per visą nugarą, jo telefonas kaip tyčia išsikrovęs, nėra į ką kreiptis, ko išsikviesti. Sėdo jis už vairo, aš šalia ir lėtai, lėtai važiavo iki tol, kol pamatė kokį nors žmogų, kad galėtų kam nors paskambinti. Važiavome nedaug, bet buvo baisu. Nes žmogus ir išgėręs ir kraujuojantis buvo.
Antrą kartą buvau baliuje, atvažiavau su vairuojančia drauge. Ji lyg ką nujausdama išgėrė labai, labai nedaug, bet kaip klevo lapui, tai turbūt per daug. Tuomet sužinojau, kad man gali grėsti pavojus dar pasilikus tame baliuje, todėl draugė aukojosi dėl manęs, sėdo už vairo ir išvežė mane iš ten. Iki šiol jai dėkinga esu. Žinoma, galima taksą iškviesti buvo, bet už tokį atstumą, kokį reikėjo nuvažiuoti, turbūt net neturėčiau tiek pinigų susimokėti..
Tikiuosi daugiau neteks taip rizikuoti.
