Na ir žiaurių žmonių būna….
Aš vieną žmonių pamestą kieminukę verkusią visą naktį po mano daugiabučio langu, kuri mėgsta sausainius ir bulves priglaudžiau savo butuke, vėliau apgyvendinau tėvelių nuosavam name. Būdama kokių 3 kg svorio muša kitą katiną, kuris sveria apie 6kg, tas ją vis bandydavo pulti vos patekus į namus, bet ji budavo greitesnė pabėgt, tiesa porą kartų susirėmę buvo kaip reikalas (dabar kiekvienas gyvena savo teritorijoj, kurias patys nusistatė ir kovoja tik garsais, kai kuris lenda ne į savo teritoriją)
Tiesa tas juodas irgi vaikystej buvo baisus, pamačius sakiau, “bjauresnio kačiuko neesu gyvenime mačius” gimė egzotukas juodas su apsigimimais.. viena akute didesne uz kita, nosies pertvara kreiva, sukandimas kreivas… norėjau juodo kačiuko, gavau dovanų, neatsisakiau priimt. Sukandimą sutvarkė veterinaras, o visa kita išaugo.. dabar super gražus katinas Visi gaili, kad kastruotas…
Kitą prie žmonių nepratusią sergančią (kai priėmėm, tai nubėgusiom vos atmerktom akytem buvo, apsikakojus, nejudri ir pan) baltukę perėmiau su draugu iš pažįstamų pažįstamų, veterinaras suleido antibiotikų kelių rūšių. Gyvendama sodyboj pasveiko ir jau jaukinasi prie žmogaus Bandai liesti – bėga, nekreipi dėmesio ateina. Kiek žinau kiti kačiukai iš tos vados neišgyveno… tas virusiukas kuriuo ji sirgo pakirto kitus, nors kai apžiūrinėjom atrodė sveiki, o ta viena serganti… tiesiog buvo poreikis baltam kačiukui…
Gyvenimas susideda iš smulkmenų.. jei įmanoma, visad galima pasistengti padėti mažam padariukui..
