Pas mane lygiai taip pat drąsko tas palutes. Atrodo, jog toks mažas šuniukas, o tie prikrečia. Žinokit, kantrybės turiu, bet šiandien ji trūko. Nauja lova, o visa sugriaužta… nei verkt, nei ką daryt. Pabari, o rodos, vienodai šviečia… O dėl palučių, tai mano lyg ir priprato į vietą daryt, tik kartais iš piktumo, jei į kitą kambarį neįleidžiam ar durų neatidarom, pridaro ant žemės. Ir dėl draskimu, as tas palutes i tokia kartonine dezele dedu, stengiuos visus kampus graziai uzlankstyti, kad jai neuzkliutu ir nereiketu ten draskyt. bet ir tai kartais randam palute, nebepanasia i palute, ismetyta po visa kambari…
(anonimas) (archyvas)
