nežinau ar nuotykiu galima būtų pavadint, bet.. įstrigo praeitą vasarą nuvažiavom su keliom padrūškėm į Palangą, galvojom pasibūsim sau linksmai, smagiai laiką praleisim. Bet deja, smagu buvo tik iki pirmojo vakaro.. sėdėjom kavinej, šalia prie gretimo staliuko sėdėjo du vaikinai, kurie labai į mus žiūrėjo. Kai jau ruošėmės išeit, netikėtai priėjo vienas jų ir pasiūlė kartu prie jūros nueit. Iš pirmo žvilgsnio nieko blogo nepagalvojom, normalus vaikinas, kodėl gi nesutikus. Išėjom visi kartu. Tik kažkaip kol vaikščiojom, tas vaikinas vis priekabiaut prie manęs bandė, tai prisiliest, tai klausinėt visokių nesamonių.. pasakiau, kad turiu vaikiną, bet ir tas nesustabdė. Galiausiai mums, merginoms, atsibodo, susižvalgydamos ir patyliukais pasižnabždėdamos kūrėm planą, kaip gi jų atsikračius. Pasakėm, kad einam į namus, kur apsistojom, nes pavargom ir pnš. Nenurimo, primigtynai siūlėsi palydėt. Nieko kito neliko kaip tik sutikt, nes būtų ir toliau sekioję. Galvojom palydės, įeisim į vidų, ir kai jie nueis vėl išeisim. Kai priėjom reikiamą vietą, jie sugalvojo, kad nori pas mus į vidų. Nesutikom, pasakėm nepažįstam,kaip galim vestis.. Tada užsispyrė, kad reikia mano numerio arba neatstos ir eis vis tiek kartu. Stovėjom ir vis aiškinau, kad neduosiu gal kokią valandą, kol draugė neapsikentus ėmė ir padiktavo. Kad ir kaip stengiausi ją užčiaupt, pasirodo, to barsuko ausys vis tiek viską išgirsta. Nuo tada, tikrai neperdedu, ramybės neturėjau.. Telefonas netilo nuo žinučių ir skambučių. Atrašiau tik į pirmąją žinutę, kad turiu vaikiną ir kad jam nepatiktų, jei sužinotų, kad kažkas man rašo. O jis vis tiek savo. Susitikt, tai tą nuveikt, tai ten nueit, tai į kiemą išeit.. Išeit irgi nelabai galėdavom, nes arba prie namo sėdėdavo arba kur toliau, bet pastoviai susitikdavom, o tada jau neatsikratydavom.. atvirai pasakius, man buvo trauma, trauma įvarota kažkokio psicho maniako, kuris ryškiai per dienas neturi ką veikt, tik persekiot užimtas merginas ir neduot joms ramybės, galvojau tokių tik filmuose būna, bet deja.. Taip ir praėjom mūsų taip planuota vasaros atostogų kelionė – su psichu pašonėje. Visa laimė, kad bent jau kai išvažiavom po kokios savaitės jam, matyt, nusibodo skambint ir rašyt žinutes be jokio atsako, tai atstojo.. Nes jau nejuokais persigandus buvau, žadėjau ir į policiją eit, o vaikinas jau ruošėsi pats į Palangą jo aplankyt nuvažiuot.. Dabar kažkaip baisu net važiuot į ją be vaikino
P.S. merginos, jei kalbins toks maždaug ~180 ūgio, tamsiai rūdų trumpų plaukų, rudų akių ir vardas Vilius, tai atsargiai, nes tai gali būti jis!
