Auginau kadaise, ~4 metus mazgis mano gyveno, kol pradėjo plisti kažkoks virusas visoj Lietuvoj ir būtent šeškučiai krito nuo jo. Maniškis taip pat… Dabar taip pažiūrėjus atgal lyg ir norėtųsi to meškučio, nes buvo kaip katino ir šuns mišrūnas charakteriu, bet baisu, kad vėl šikalios kur papuola (saviškį nors ir mokinau nuo pirmų dienų, į dėžutę darydavo tik ~5 proc. iš visų kartų), visus baldus pamenu teko keist, nes nėjo išimti kvapo, visų gėlių atsisakyt, viskas pagal jį surikiuota, kad tik neprirytų ko, laidai visi paslėpti, daiktai užkelti, langai visada uždaryti, kad neiškristų. Aišku atgal žiūrint nesigailiu, nors tikrai daug priežiūros jis reikalavo, bet dabar prisibijau ir vėl prisiimt, nors ir buvo pats geriausias draugas…
O kažin kaip su šeškų keliavimu tarkim UK – Lietuva? Ar daug problemų ?
