O jeigu vėžio paskutinė stadija? Kuri tikrai neišgydoma? Tada žmogus tiesiog nyksta akyse, pasidaro kaip giltinė, kenčia nuo baisių skausmų, kurių net morfijus nenuima ir galų gale užgęsta.
Jeigu visiškai neįgalus žmogus, kuris negali nei vaikščioti, nei apsitarnauti? Pvz insulto visiškai paralyžiuotas? Ir kuris gali dar kokių 10 metų gyvent? Našta pačiam žmogui, našta jo artimiesiems, našta valstybei. Kai žmogus net pats pasisioti, pavalgyt ar pasiverst ant šono negali, šnekėt normaliai negali, tai koks čia gyvenimas jam? Koks gyvenimas artimiesiems, kurie 24h per parą turi metę darbus rūpintis? Neretai taip sergantys žmonės kasdien verkia kaip nori mirti. Bet patys nieko pasidaryt dėl būklės negali. Koma – joje žmogus gali labai daug metų gulėt, o jei ir atsigaus – nebebus toks koks buvo, bus vistiek daržovė, kuri nieko nesupras. O išlaikyt manot pigiai kainuoja ligoninei? Vietoj tokio neperspektyvaus ligonio, galėtu išlaikyti tuos, kuriems labiau reikia.
Nereikia būti savanaudžiais ir drausti eutanazijos. Eutanazija veltui nedaroma, turi būti tikrai sunki būklė kuomet ji taikoma, žmogus dėl to pasirašo arba įgalioja artimuosius už jį nuspręst, būna sprendžiama specialistų ar tuo atveju žmogus adekvačiai sprendžia. Jūs gal eutanazijos nenorit, o kai kuriem žmonėm tai išsigelbėjimas ir jie baisiose kančiose gyvena. Jei mane visiškai suparalyžiuotų ir taip turėčiau dar ilgai gyvent, tai tikrai nenorėčiau, kad koks vargšas artimas žmogus man kasdien visą dieną pampersus keistų ar seiles nuo veido valytų
