Šiuo metu aš studijuoju, jei išvyktume, perkelčiau mokslus užsienin. Į regitros vairavimą nuėjau tą pačią dieną, kai man suėjo 18. Vairutojo pažymėjimą turiu, taipogi ir dirbu.
Senokai jaučiau, kad galbūt net nebemyliu Tomo, kad galbūt likęs prisirišimas prie jo.. Visi jo melai, kurie kadaise buvo, visi įžeidinėjimai, palikimai, tiesiog privedė prie savo ribos.. Taip, man Tomo trūksta, labai trūksta, bet nebepavadinčiau to meile. Nelaukdavau pastaruoju metu nei jo skambučių, nei susitikimų, kartais net nejučiomis stengdaavausi išsisukti, o tuo metu pabendraudavau su Tadu. Jaučiu kažką Tadui. Tai dar nepribrendo iki meilės, bet net nežinau.. kažkokia simpatija… trauka tikrai yra… Nenoriu jo visiškai atstumti, bet jis labai spraudžia mane.. Nors pastaruoju metu gal jau lyg ir apsiprato su ta mintimi, kad man dar reikia laiko.. Bijau, kad su savo delsimu neteksiu ir jo.. Pas Toma grizti nenoriu, jis net savo nauju daiktu, kurie patikekit manim buvo tikrai nereikalingi neparduoda. Tiesiog, kaip man ji istraukti is sirdies, is galvos is minciu…? Man jo truksta kiekviena minute, kiekviena akimirka.. Man jo truksta visados.. Kad ir ka bedaryciau.. O dar kai jis susisiekia su manimi pastoviai… As nenoriu taip jaustis.. As noriu naujos pradzios, drugeliu pilve, laimes…
