Vertinu paprastą pasibuvimą dviese kavinėje, smilkalų kvapą ir gerą muziką, kokią nors įdomesnę, tarkim gruzdintų ryžių arbatą, filosofinį pokalbį ir naujus atradimus, pagaliau filmo žiūrėjimą dviese ir vėliau jo aptarinėjimą. Ir galbūt nesu ta atlapaširdė piniginė (pagal galimybes bent kolkas), galinti patenkinti bet kokią jūsų materialinę užgaidą, bet jei nutiktų taip, kad būnant papludimy vasaros metu kažkas ne taip nutiktų vandeny, kad imtum skęsti, tai pažinodamas save galiu tvirtai pasakyti, kad galbūt tuo metu arba išgelbėčiau tau gyvybę, arba priešingu atvėju – liktume iki paskutinių gyvenimo minučių neatskiriamais draugais – pradžiai ant šalto ežero dugno, o vėliau galbūt kažkur kosmoso koridoriais susikibę astralinėm rankom eitume žiūrėti kas ten tame koridoriaus gale. Ir jei esi vadinamo kaviansko tipo aukštakulniais su blizgučiais ir svajojanti princo ant balto Lexus – na tai tikrai ne tavo tipo esu
