miela autore, as maniau, kad tik as viena tokia esu, visi musu pykciai buna del to, kad esu ziauriai pavydi ir del prakeikto facebooko. Atrodo nebuvo net reikalo juo nepasitiketi, jis su manimi labai atviras, geras, mylintis, bet jis juk vyras, o vyrai laikas nuo laiko gano akis i kitas. Todel as jam keldavau pavydo svenas del to kad zvilgteli i kitas praeinant, kad nuo tada kai dar nebuvome pora pas ji facebooke yra burys grazesniu uz mane ir ligi siol jos yra, dar pavydedavau pagalvojus kad pries mane jis mylejo kita ir pan. Bet viena diena susedome ir pakalbejome atvirai, kad taip elgtis yra vaikiska, juk jei jis yra su manimi, vadinasi as jam esu grazi, as jam esu svarbi, visada atsiras merginu, kurios kabins musu vaikinus, i kurias ir musiskiai dairysis, bet niekada nereikia spausti ir prikaisioti, nes taip tik dar labiau atstumsime nuo saves linkiu labiau pasitiketi savimi ir visada kai suims pavydas, geriau kad ir kaip bus sunku patylekite as bandau tvardyti savo pavyda, nes jis pas mane buvo milziniskas, na ir pakolkas sekasi normaliai, nors aisku buna visko….
