Na taip, norisi normalaus darbo ir zinoma ne uz kapeikas dirbt.. Dirbau uz minimuma, tai zinau kas tai per derlius. Siuliau, net vergdama prasiau, vaikinui vaziuoti kartu i uzsieni uzdarbiauti, kad bent savo bustui pradeti taupyti…tai jis atsisako ir jokiu budu nenori vaziuoti, jam tai nerupi, jam yra gerai taip kaip yra… Mane tai viskas zudo,visiskai nejauciu kazkokio prosviecio… o dar kai ta eura ives ir bus 300 alga isvis baugina, net nezinau i kokia puse reik ziureti kad sviesa pamatyti! Savo busto mes neturim, nors tai mano didziausia svajone, kad galeciau gyventi ir kurti, auginti leliuka, ir nereiketu panikuoti, kad neduok dieve plytele sulus ar siena iskils ir deapozito negrazins…Myliu labai savo vaikina, jis sneka apie vaikucius, bet nesu tam emocionaliai pasiruosusi, nes nesijauciu stabili, as gi nieko neturiu! ka as duosiu vaikuciui? as net duona nukainuota perku…Ir niekad nereikia lygiuotis i kitus, visada atsiras tie kurie gyvena blogiau uz tave ir pragyvena ir t.t. Nei mano nei vaikino tevai negali aprupinti mus, tad va tenka uz baisias kainas nuomuotis buta…buvo daugybe istoriju, absurdisku bendravimu su brokeriais, kai ex seimininke nusprende parduoti buta, atejes brokeris ziuri i akis ir sako : “‘ jus cia esate niekas, ir jokiu teisiu neturit ” bet cia jau kita istorija…tai vat, as totaliai jauciuosi kaip NIEKAS…. Zinoma, kuriu rysi su vaikinu, stengiuosi del jo ir graziai atrodyti ir skaniai gaminti ir daug daugiau. Juk moters prigimtis kurti namu zydini …meileje santarveje ir t.t. Na bet tam nera tu pinigu… Teko man bendrauti su turtingais ir graziais, bet isitikinau ne karta , kad tolko tame jokio, viskas tik graziai pateikta buna… o aplinkui tik ir sukiojasi purios uodegos … Pasakykite man prasau ka nors, nors ka nors teigiamo, prasau…
