Pas mane tokia pati situacija, tik mes daug ilgiau esame kartu ir metų skirtumas labai mažas. Tiesiog toks žmogus, bendrauja su merginomis (ne dažnai), su kuriomis flirtuodavo, po darbo nieko nenori, tik ilsėtis, pasėdėti prie pc. Nepadėjo nei atviras pokalbis, nei ultimatumai, nei pertrauka santykiuosi. Sako, kad viskas gerai yra, užtenka tiek kiek yra, atviras žmogus, geras. Kažkodėl dar esame kartu, meilė, prisirišimas, nežinau, bet jaučiu kaip tolstu nuo jo ir ieškau bendravimo kitur, užpildau tą tuštumą (neišdavinėju, tiesiog bendrauju). Manau, kad ilgai tokie santykiai netruks. Siūlau skubiai spręsti šią problemą ir priimti sprendimą, kad ir koks jis būtų, nes po to bus dar sunkiau. Dabar manęs tokie santykiai nei tenkina nei džiugina, liūdna ir skaudu, gal net kažkiek gailiuosi, kad tiek metų “kentėjau”
