Turiu “pačiausią” draugę. Sakot, vaikinai skiria… hmmm… gal mums pasisekė, kad turim visiškai visiškai skirtingą skonį jiems. Kita vertus – tai žmogus, kuris mane gerbia, kurį gerbiu aš. Ir kadangi mes bendraujam apie 13 metų (man beveik 30 ), dabar jau galiu teigti, kad abi iš mūsų turi “atmetimo principą” – aš į jos vyrą, ji į mano sužadėtinį žiūrim kaip į brolius…
Dėl kitų dalykų – mes niekada niekada nesmerkiame viena kitos poelgių, bet taip pat ir neslepiame savo nuomonės. Nenorime pakeisti viena kitos, nors puikiai žinome, kokias ydas slepiame nuo kitų…
Kiekvienai linkėčiau rasti tokią draugystę, kaip tarp mudviejų… – be jokio savininkiškumo ir apsimetinėjimų…
sigitele (archyvas)
