Aš turiu Labai džiaugiuosi, kad tokią, kaip ją suradau Mes daug kuo panašios, labai gerai suprantam viena kitą, šnekam visom temom Aišku, kai kurį laiką gyvenom kartu, buvo kad ir piktumų kildavo, nes ilgą laiką su tuo pačiu žmogumi būnant dažniausiai dėl buities visokie pykčiai prasideda… Bet susitaikydavom ir viskas gerai likdavo
Tik labai gaila, kad po Naujųjų ji išvažiuos į Airiją keliems metams … Net verkiau kelis kartus, kai tai sužinojau… Nes vis tiek neaišku, kaip ten su mūsų draugyste gausis… Nors labai norėčiau, kad nenutrūktų ji, nes tokios geros draugės niekada gyvenime neturėjau (man apskritai, sunkų draugų susirasti: beveik jų neturiu, nors esu draugiškas žmogus, bet minusas, kad dirbu namie, tai kaip su kuo nors nauju susipažinti nelabai išeina, be to, šiaip kartais šiek tiek konfliktiška esu)
Aišku, mano antra pusė – taip pat mano geriausias draugas, bet jei su juo apsipykstam, visada savo geriausiai draugei pasipasakoju, pasiguodžiu…
