Sakiau niekuomet gyvenime nevažiuosiu į kitą šalį pagal Erasmus programą, nes man Erasmus veikla iš savęs nepriimtina – daug vakarėlių, daug alkoholio, mažai smegenų ir ttp. Taip jau gavosi, kad šiuo metu sėdžiu Italijoj pagal tą pačią iškeiktą Erasmus programą ir dėkoju savo mažoms smegenėlėms, kad nepražiopsojau savo šanso.
Mano atveju pragyvenimas tragiškai brangus, Europos studijų fondas IKI DABAR nepatvrtino biudžeto (kuris paprastai būna patvirtintas pavasaio viduryje, o dabar rugsėjo galas), tad pinigų vis dar negaunu, gyventi iš tiesų sunkoka, tačiau visgi patariu mažiau kitų nuomonių klausyti – imti ir išvažiuoti. O visa kita su laiku išsisprendžia.
Psichologiškai, nė neabejoju, į Erasmus važiuoti daug lengviau – ESN studentai čia visiais atvykėliais kaip vaikais rūpinasi
