(anonimas) (archyvas)
Dėl konkurencijos – tikrai nemanau. Juk vaikutis jau buvo mūsų namuose, kai atsivedėme šuniuką. Be to, jokių pykčių tarp jų taip pat niekada nebuvo, sūnus šuns neskriaudžia, o ir šiaip yra labai ramus vaikas, retai kada verkia, todėl tų garsų šuo nelabai girdi. To reikalų atlikinėjimo namuose jau niekaip nepavadinsi “myžčiojimu”. Jis tai daro ne iš streso, jis paprasčiausiai tai daro…. Nes jam atrodo, kad tai yra tinkama vieta, o laukas – ne. Dėl daiktų graužimo – dar susitaikau, ir nebepalikinėju ne vietoje. Labiausiai kelia nerimą tie jo gamtiniai reikalai. Esu girdėjusi kažką apie tą laikraščių tiesimą…
