O aš esu UŽ Tik kol dar neužmėtėt akmenimis, paaiškinsiu Draugavom su vaikinu, sutarėm puikiai, nebuvo jokių pykčių, konfliktų, bet nebuvo ir meilės. Tai nusprendėm skirtis. Išsiskyrėm gražiai, be jokių nuoskaudų ir likom draugais. Pasimatydavom kartais, pažiūrėdavome filmą, bet po kelių mėnesių vis dar buvom vieniši. Tad natūralu, kad grįžę iš baro suvirtom į lovą. Taip ir liko tokie santykiai. Tačiau mus ne tik tai sieja. Kartais kartu leidžiam laisvalaikį, susitinkam su vienas kito draugais, jis net su mano giminėmis susipažino Kartais man atrodo, kad mes draugaujam, tik patys tą neigiam.
Pliusai – nebereikia stengtis būti gera mergina, aš iš jo moteriškai nebezyziu dėmesio, esam atsipalaidavę, nes neturim tikslo vienas kitą apžavėti. Mūsų bendravimas tapo artimesnis.
Minusai – esi ,,nei pririšta nei paleista”. Trūksta galbūt kartais to laisvės apribojimo, sveiko pavydo. Nes iš tos laisvės, aš sugebėjau susirasti kitą, tačiau savo eksui bijau pasakyti viską. Ir aš jo neapgaudinėju, nes mes nedraugaujam. Tai vat tokia situacija nėra gerai.
Bet šiaip tai geriau draugauti normaliai ir neišsidirbinėti
