(nežinomas) (archyvas)
Turėjau patelę, turėjau ir patiną, bet patinas man per lėtas, per ramus. O patelė oj kokia faina buvo, kokia protinga, net išmokiau už skanėsą “pabučiuot” mane labai su manim visur norėdavo būti, ant kelių miegodavo kaip kačiukas, o patinas tai toks nemeilus kažkaip pasitaikė,be to labai žymėjo visur, nežinau, noriu patelės. Žinau, kad geriausia dvi turėt, bet atrodo tada nebus tokios prisirišusios prie manęs, kokia buvo manoji. Beje jos narvas visada būdavo atidarytas, visada būdavo su manimi ir ji grįždavo ten miegoti ir atlikti savo reikaliukus, nieko nėra sugriaužusi. Gal man tiesiog pasisekė su ja
