Aha, aš irgi pastebėjau, kad tie, kurie kažko pasiekia lipimu per galvas, ir šiaip visokiais neaiškiais būdais (papais, šiknom ir t.t.) kažkodėl labai vertinami teigiamai- nes nesvarbu kaip, svarbu prasimušė, tai jau kaip kažkoks pavyzdys tampa, čia md galima prisiskaityt, kaip ten visokias Pikul ir Šalčiūtės Net sakyčiau, žmogus vertinamas ne pagal išskirtinumą, bet pagal tai, kiek jis atitinka standartus tiek grožio, tiek mąstymo tiek elgesio, neduokdie koks keistuolis pasitaiko, kitaip atrodantis/mąstantis iškart su žemėm trypia.
O šiaip, kiek istorija rodo, iškilios asmenybės tampa įvertintos tik po mirties, kai kažkas antranda ir suvokia kad jų darbai/mintys tikrai reikšmingos buvo.
(nežinomas) (archyvas)
