Pritariu adelainai. Mokykloje buvau kiečiausia matematikė, rajoninių olimpiadų prizininkė ir t.t. Matematika buvo mano gyvenimo džiaugsmas ir laisvalaikio leidimo forma, kol nepradėjau studijuoti aukštosios matematikos. Tai visai kas kita. Be proto daug teorijos, o aš dievinau tik uždavinius, kaip buvau pratusi mokykloje. Sunku, bet tikrai nėra neįveikiama.
Dėl perspektyvų, tai taikomoji matematika manau gerokai perspektyviau, nei ekonomika, jei vertinsime tokių specialistų skaičių ir jų poreikį bei galimą atlygį. Taip pat ir galimybę įsidabinti užsienyje.
Sutinku su anksčiau rašiusiąja, kad ekonomisto, kaip ir vadybininko, išsilavinimą esant reikalui galima įgyti vėliau papildomose studijose.
Anglų kalbos tiksliuosiuose moksluose tikrai reikės. Ir ne tiek formaliai kelis semestrus atsiskaitymui, kiek praktiškai pačioms specialybės studijoms visą studijų laikotarpį, nes kaip kažkas jau rašė (tik, berods, apie ekonomiką), didžioji dalis literatūros ir studijų medžiagos bus anglų kalba.
Kita vertus, tai padės puikiai išmokti anglų kalbą. Aš atėjau į universitetą nemokėdama net abėcėlės, nes mokykloje mokiausi vokiečių, o dabar kalbu, skaitau, verčiu net ir sudėtingus techninius, mokslinius tekstus.
Žodžiu, universitetas – tai ir galimybė užpildyti reikalingiausių žinių spragas.
Sėkmės renkantis specialybę ir vėliau įveikiant stojimo bei mokymosi barjerus.
