Buvo ir man panasi situacija, gal tik ne tokia ziauri, kaip nakvojimai pas kitas ir etc. Bet irgi kenciau, tikejau, mylejau.. Bet tiesiog staiga jis pasikeite, ir jau keli metai dar neatsirado jokiu kabliuku, visa savo laika skiria man, i kitas net akies kampuciu neziuri, viska su manim dalinasi, ir kiekviena diena man kartoja kaip bijotu mane prarast. Nezinau.. Gal tuomet jis nebuvo issilakstes ar ka, nes jauni pradejom draugauti, bet siuo metu galiu drasiai sakyti, kad jis pasikeite. Temos autores situacija nepavydetina, bet linkiu stiprybes, zinau ka reiskia myleti ir kenteti, nors aciu die man tai jau praeitis, bet palinkesiu ateityje nebeleisti buti skaudinamai.
(nežinomas) (archyvas)
