anksciau galvojau, kad galima ir reikia viska atleisti, ir pan, bet siandien galvoju kitaip, ir gailiuos, kad nesielgiau taip anksciau, esu tos nuomones, jei mes nemokam normaliai graziai gyvent be melu, apgavysciu ir t.t. tai einam savais keliais, greiciau iseisim, trumpiau skaudes. bet zinoma, nelygu tos krizes, vienai pora valandu neatrase ir jau skyrybos, o kitai rimta priezastis, atrodo niekis. o pertrauku pabuvimas as net nzn ar tai i gera, nes kaip sakant atnaujinus ta draugystes siula, vis tiek liks mazgas. bet is tiesu kazkada skaiciau straipsni apie kazkokius lietuvos aktorius (tikrai nepamenu) man paliko labai dideli optimizmo maisa, nes tuo metu pas mane buvo laabai didele krize, issiskyre seima, turejo du vaikus, po skyrybu gyveno kitus gyvenimus, ir vis tik po dvieju metu vel susiejo kartu, be jokiu priekaistu, praeities, naujas, svarus lapas, susilauke trecio vaiko, rase, kad laimingi, tai manau visko buna, ir jei jau lemta, taip ir bus =)
