Visokia patirtis yra įdomi,kiekvienas darbas tiek minusų tiek pliusų turi. Aš manau kad tas toks noras ateina 15-16 metų, kai mergina paauglė galvoja kad tai labai lengvas darbas ir pati savimi gali pasirūpinti ir t.t. bet viena aišku,tai laikina,išvykus 16 metų kažkur,nukenčia mokslai,jau automatiškai yra tik darbas ,o švietimo nėra, taigi pirmas dalykas nukenčia mokslai. Kas toliau? O toliau galbut ir išsipildo svajonės pamatyti pasaulį,demonstruoti drabužius ar fotografuotis, iki kol nesueina tam tikras amžius. Žinau ne vieną variantą kai mergaitės dirbo,ir sunkiai, ir atėjo tokia diena kai pasakė “tu mums nebereikalinga,pabandyk laimę kitoje agentūroje,ten tau tikrai pasiseks ” O kas tada? Žodžiu,tuo kas ketina tapti modeliais-patarimas vienas – ruoškis blogiausiam bet tikėkis geriausio.
Variantas kad tos,kurios žada dalyvauti visokiose atrankose,ir į jas nepatinka,patikėkit kiek sau kompleksų įsivaro visam gyvenimui.Šito darbo nedirbčiau nė už ką gyvenime,nei valgyti gali ką nori,ką jau kalbėti apie išvaizdą “Antakių nepešiok,svorio nepriauk,to ir to nevalgyk,plaukų nekirkp ir nedažyk” man labiau asocijuosi su tuo,kad esi vergovėje , kur neturi laisvės kas liečiant išvaizdą,ir tiesą ka-kuri sakė-esi daiktas,į tave žiūri kaip į prekę kažkokią,ir tikėdamos kad uždirbsit milijonus iš to labai klystat, TAI IŠ JŪSŲ UŽDIRBA MILIJONUS,o tai ką modeliai gauna tėra tik maži trupinėliai. Sekmes.
