Sveika. Atsimenu, buvo 12 ar 13 ir su draugėm dviem stovėjom prie mano laiptinės, kažkaip apsipykom su viena iš tų draugių ir ji nešnekėjo su mumis, tik stovėjo ir apsimetė, kad nemato mūsų, nu žinot, kaip vaikai ir už kokių 10 minučių mes su drauge, nu su ta, kur nesusipykom, atsisukam ir žiūrim, stovi toks vyras raudonom kelnėm ir maloninas ir jis už jos stovėjo, tai mes jai sakom: bėgam! O ji netiki, kad kažkas yra ir toliau vaidina kažką Tai mes už namo pabėgom ir po kelių minučių ji atbėga visa išsigandus ir daug dar kartų jį matėm, nesveikas kažkoks, žiūrėdavo į mus, kaip į aukas Tai čia iš vaikystės toks siaubas likęs.. O, kad dabar susidurčiau, tai hmm… Mano kaimynai… Jiems po 50, gyvena antram aukšte, o aš trečiam, tai jie per vasaras išeina ir nuogi pi*as. Fui, kaip šlykštu, seni tokie… Kažkada ji jam smaukė. Žmonės metuose, bet proto, dar dienos metu taip daryt, tai reikia turėt
