Didelis negatyvas iš tiesų atbaido. Pati pagalvok – su draugais, žinoma, norisi dalintis viskuo – ir džiaugsmais, ir liūdnais dalykais, tačiau, jei žmogus tik nuolat skundžiasi, dejuoja arba ant visų “varo”, kiek malonu su tokiu bendrauti? Mes dauguma turime bėdų, ligų, nutinka nelaimių ar nesėkmių, bet tenka kažkaip išgyventi. Tai nereiškia, kad reikia būti nuolat išsišiepusiai, ypač, jei yra sunku, bet reikia pasistengti susitikus pabūti su kitu žmogum nekalbėti vien tik apie blogus dalykus. Galų gale labai svarbu ir kitą išklaussyti, kai jam sekasi, gal ir jį kažkas kamuoja, o gal atvirkščiai – kažkas džiugaus nutiko, žmogus nori pasidžiaugti, pasidalinti ir išgirdęs nuolatinius skundus tik pasijunta kaltas, kad jam sekasi. Na, čia tik toks pavyzdys. Šiaip su artimais, daug metų pažįstamais draugais esame atviresni ir leidžiam sau daugiau, jei draugė “šviežia”, geriau jos neužkrauti visomis savo problemomis ar apkalbomis kokie visi kiti blogi (nes ji galvos, kad už akių ir apie ją gali taip atsiliepti).
