(anonimas) (archyvas)
Čia gal dėl to, kad mano mamai buvo diagnozuotas vėžys prieš kelerius metus, bet ji jau jį išsigydė, aš žinau, kad jai skauda, bet tiesiog pati esu karštakošė ir ji labai mane sunervina savo tokiais pasakymais, visad pabrėžia, kad aš nieko neveikiu, tik mokausi ir mokausi. Taip pat visad pasako, jog aš neturiu kažkokių jausmų, nemoku bendrauti, nors aš iš tiesų viską labai išgyvenu viduje, pergyvenu ir verkiu vos ne kiekvieną dieną…
Taip pat mama turi problemų su tėčiu, jau gal apie kokius kelerius metus, bet pati nieko nedaro, nesiskiria, nors jai blogai… Išvis nesuprantu tokių dalykų.
