Man tokia situacija džiaugsmo irgi nekeltų. Drovisi kalbėti su tėvais apie tave?? WTF? Jam kiek metų – 7? Sunku sakinį “mama, tata, aš turiu merginą” išlementi?
O jo paties nebandei į tokią situaciją pastatyti? Pvz., sutinki mieste kokią jam nepažįstamą draugę, ar šiaip kokio vakarėlio metu, kur yra nepažįstamų jam žmonių, paprašai jo sėdėti nuo tavęs atokiau ir “tyliai”, nes tau drovu jį va taip va imti ir pristatinėti jį kaip savo vaikiną. Tu geriau tą padarysi užuominomis, iš lėto, kad visiems šoko nebūtų.
O jei iš patirties lobynėlio – neseniai draugavau su vyrioku. Žmogus per pusantrų metų nesugebėjo manęs pas save į namus pasikviesti. Nie-ka-da. Kelis kartus bandžiau aiškintis, kas ir kodėl, atsakymas – “aš nepasirengęs..” Taip ir išsiskyriau nežinodama net kur tiksliai jis gyvena.
Jei žmogus neįsileidžia tavęs į savo gyvenimą – nieko gero tai nežada.
