mill239 (archyvas)
Aha, man jos labai gaila ji, matos, toks geras zmogus..Bet viena gyvena, niekad nemaciau, kad kazkas ja aplankytu(pvz vaikai). Matau kaip pastoviai iseina i koridoriaus balkona ir sedi ten ilga laika, dziaugiasi oru ir pan, iki lauko jai sunku labai nulipti, o plius ziema, isvis slidu, sunku, baisu, kad nenugriutu turbut.
As apskritai jauciu didele simpatija senyviems zmonems, bet ne tokiems ispuikusiems, o nuosirdiems, visko maciusiems. Kazkaip dabar pagalvojau, kad butu faina aplankyti kokiu seneliu namus, pabendrauti, kad pasidziaugtu jaunais zmonemis, nes viskas tiems vaikams vaikams.. Rodos, kad jie ir taip viskuo – tiek dovanomis, tiek demesiu, perteke
