Daiva, aha, man irgi teko daug sykiu matyt, kaip pries pat nosi nuvaziuoja..Ziauriai paciai net nemalonu pasidaro kazkaip ne didele cia tragedija, bet vistiek, gal zmogus skuba i svarbiausia susitikima gyvenime?…
O ryte atsikelus pamaciau, kad vaikiukai is salia esancios mokyklos, kasa kiema, o kiemas laaaaabai didelis, tai taip faina pasidare, grazu turbut kokia generaline diena mokykloj tai irgi miela uz juos pasidare.
O as uz valandeles eisiu i parduotuve ir kaip visad, uzeinu pas zemiau gyvenancia sunkiai vaikstancia mociute, jai kazko parnesu, jeigu reikia. Kazkaip tradicija jau tapo: vienasyk sutikau pakeliui einant namo ja su didziausiais maisais(o ji + su ramentais, pavargusi babulyte), padejau panesti, psiuliau uzeiti kartais, paklaust ko reikia..Na, taip ir uzeidineju jau pusmeti pas ja sykis nuo sykio gal nieko reiksmingo, bet labai dziaugiuos visvien, palengvinu jai kazkiek buiti gal, o ir ji labai dziaugiasi, sypsos, tokia nuosirdi:}
