Apie medžioklę aš turiu savo nuomonę. Tikrai neesu prieš, kai tai daroma teisėtai ir laikantis įstatymų, t.y. nebrakonieriaujama. Mano senelis buvo medžiotojas, mano tėvelis irgi medžiotojas, abu mano tėvai (mama ir tėtis) yra miškininkai, tačiau net mano mama pritaria medžioklei, nes nereaguliuojant gyvūnų populiacijos, jie gali pridaryti daug žalos. Ir aš visiškai nepritariu nuomonei, jog medžiojama tik dėl malonumo. Pvz., pavasarį mes gaudome bebrus ne todėl, kad jie skanūs (man asmeniškai neskanūs visiškai), o todėl kad nenugraužtų sodo ir neužtvenktų ežero. Dėl malonumo yra brakonieriaujama, t.y. kai šaudomos besilaukiančios patelės, nušaunama jauniklių mama ar pan. Be to, tikrai siūlau susipažinti su legalios medžioklės ypatumais, t.y. kokie reikalavimai yra taikomi, kokių taisyklių reikia laikytis medžiojant, kaip varyti žvėris ir t.t. Tada gal suprasite, jog malonumo ten tikrai mažai. Taip pat norėčiau pasisakyti, jos miškinio žvėries mėsa daug geresnė ir sveikesnė nei pirktinė. Lietuvoje žmonės nuo seno medžioja, žvejoja, augina naminius gyvulius ir tikrai ne dėl malonumo. Pries smerkiant medžioklę siūlau pasidomėti, kaip masiniu būdu skerdžiamos kiaulės, avys ir galbūt suprasite, jog žiaurumo čia daug daugiau nei legaliai vykdomoje medžioklėje.
