(anonimas) (archyvas)
dirbu 8-17 h ir pati bet ar tai paštomatu prieš darbą išsiunčiu, ar per pietus iki pašto nueinu – prisitaikau. nesakau, kad siuntinys turi būti svarbiausias gyvenime, bet jeigu žada ta tegu ir išpildo. arba bent jau galima pasakyti, kad va negalėjau, neturėjau laiko ar pan. o kai sėdi, lauki ir tyla iš pardavėjos pusės, tai išvis nervina.
visi esam žmonės, bet galima visada tartis..
