(nežinomas) (archyvas)
Į šį klausimą pati dažnai ieškodavau atsakymo. Visgi pasilikau ties nuomone, kad vaikai – tai savotiškas savęs pratęsimas, suvokimas, kad per palikuonis tavo linija keliaus per kartas, visad tęsis. Dar – pagalba mažam žmogui užaugti, žmogaus paruošimas pasauliui – juk čia velniškai atsakingas darbas. Ir dar, turbūt, kai kuriems – galimybė besąlygiškai mylėti. Juk sakoma, kad ta tikroji, begalinė, nepamatuojama meilė egzistuoja tik savo vaikams. Gražu tai be galo. Ir dar gražiau, kai tai – sąmoningas, išlauktas žingsnis.
