Nors dar esu palyginti labai jauna tiem vaikam, bet ateity tikiuosi jų turėt.
Kažkaip įprasmina jie patį gyvenimą, kad nugyvenai ne vien tik sau, bet palikai kažką po savęs. O kad nebūtų chamai ir savanaudžiai tai reikia labai auklėt, kalbėtis, domėtis vaiku nuo pat kūdikystės. Pagimdyt lengva,o va užaugint gerą žmogų.. Čia visa esmė.
O kai bus gerai išauklėtas,tai jau savaime suprantama,kad ir tėvams padės užaugęs, senatvėj ne taip liūdna bus, dar jei anūkų susilauks.
Bet ne visiem žmonėm duota tas noras turėt šeimą ir vaikų, vieni perdaug paskuba,kiti tiesiog net nesugeba išauklėt, paskui skundžiasi,kad nieko neklauso,negerbia, nors kalti yra tik patys. Tai jau jei tikrai nenorit,tai verčiau ir neturėkit. Nes vien čia temas paskaičius tiesiog pašiurpstu, kaip tėvai gali elgtis su savo vaikais.
