(anonimas) (archyvas)
Ir aš tokia… grįžtu namo ir kaip lavonas vaikštu išsiurbta, nekalbinkit ir nelyskit prie manęs, nors jie man patys brangiausi ir mylimiausi. Išsimiegu ir vėl lekiu. Liūdna šiaip, kad taip yra, bet tokia jau esu, negaliu kitaip. Bet dauguma yra sakę, kad ir kaip sunkus charakteris,nervina tas toks būdas, bet tuo pačiu ir labai traukia. Ypač vyriškos lyties atstovus kažkodėl
