Ats:Ramus bet nesuprasi

(anonimas) (archyvas)

Aš esu kaip žmogus tikrai rami nuo vaikystės, ta prasme nejudri, negaliu kaip kiti visą laiką lakstyti, šokti, mane labai greit tai išvargina, bet aš tiesiog noriu visada visur pabūti. Kažkur trankioj aplinkoj, bet pati ramiai, bendrauti ir pabūti visur, per dieną turbūt ir į visus Lietuvos kampus nulėkt norėčiau, su visais pabendrauti. Atidirbti dieną, lėkti namo, greit nusiprausti ir vėl į trasą. pasigražinti, pasipuošti, pasiimti krūvą draugų, nusipirkti skaniausio maisto, skaniausios kavos ir tada visur lėkti. Va taip sugalvoji ‘lekiam į Palangą’ nu ir lekiam. Apie save galėčiau valandų valandas pasakoti,bet taip ir niekada negalėčiau savęs tiksliai apibūdinti, pati savęs nepažįstu ir labai norėčiau surasti tokį žmogų kaip aš, bet kadangi nesuprantu kokia aš esu, tai ir dar labiau nesuvokiu kokio žmogaus man reikia