Panos, nesipykit gi
Siaip kai pagalvoju, tai mazai man tokiu nutikimu buve, bet kai jus parasot, tai ir pati prisimenu, kad panasiu situaciju yra buve. Su suns ikandimu taip.
Gerai pamenu, kad buvo bulviakasis, buvau turbut dar pradinuke, kokioj 3 ar 4 klasej. Tevai kase bulves, man buvo prisakyta kai grisiu is mokyklos priskusti bulviu, nes grizus is lauku tradiciskai mama eidavo pakepti kugeli, kol vyrai nesdavo maisus, prausdavos ir pan. Tai ejau i ukini pastata atsinesti bulviu ir ikando kaimynu suo. Toks nedidelis, kiemsargis, bet labai garsiai visad lodavo, nemego manes, tai ir isege, nors nebegau ir pan. 2 kartus ikando, kraujas bega, man praeiti neina, tai atgal uzsidariau i ta patalpa, kur bulves ir laukiau kokia 15 minuciu Paskui parejau namo, zliumbiu aisku, jau turejau mobilu, bet is suaugusiu mazai kas turejo dar, kiti namuose palike ar kazkur masinose, tai isivaizdavau, kad man labai blogai bus cia del to ikandimo ir bliaudama ejau kokius 3 km iki to lauko Dabar tai juokinga, bet tada zinau nekaip jauciausi, pamenu paskui tyre ta suni nuo pasiutliges Dziaugiuosi labai, kad sunu fobija neissivyste, nes pagrindo tai vistiek tam buvo
(anonimas) (archyvas)
