Dar viena baisi juokinga istorija:
As jau suaugus moteris, bet nezinau kas yra kuo toliau tuo labiau jauciu baime gyvatem , zalciam.. man nesvarbu,kad per Tv rodo. Poilsiavom Latvijoj kazkur prie Engure(toks miestelis)
Grazus pajurys, pusynelis vien melyniu krumeliai.Ir iskabos perspejimai, bet uzrasai Latviski nesuprasi ka raso. Bet nupiesta baisi dryzuota gyvate ir prirasyta Latviskai. Na gal tipo veisias gal cia kokios ar ka, neaisku. Einam takeliu ir dieve zaltys plonytis, ilgas susisukes guli. Nei slaiuze, nei ka jezau kaip issigandau pradejau begt, rekt ir kiek turejau sisiuko visas per kojytes isbedo Ejom su vyru, sunum as trumpu dzinsiniu sijoniuku, slapiom blauzdom ir slapiop pilnom tapkem grizau namo. Visa diena vaidenos, gyvates i toleta viena neidavau. Nu juokinga, bet ne man. Vaikas ziurejo nustebes i mane kas cia man yra.O gyvent dar ten reikejo, gal keturias dienytes. Ir tuo takeliu reikedavo nueit ir pareit;( Tai isigazuodavau ir vos neverkdama begdavau nosie tiesumu, greitai , greitai Nezinau nu psihoze, nekitaip. Negaleciau gyvent kazkur siultuos krastuos kur jos veisias;( Prisiminus ir juokinga, ir nelabai.
