1,5 metų draugaujam. Apart kalėdinių dovanų, nieko nesu gavus.
net einant mieste jei pamatau kokias pardavinėjamas rožes parodau jam, kaip namioką numetu sakydama “kokios gražios.. norėčiau tokių…”.. visai nesureaguoja
Dar kai tik draugavom kažkur 3 mėnesius pamiršo mano gimtadienį. Po savaitės pasakiau,kad susimovė jis. Labai nesusipatogino, pats negalėjo atsigaut visą dieną,kad taip pražiopsojo o aš tą dieną nieko nesakiau, žiūrėjau kas bus… žiūrėsim kaip šiemet bus, jau kitą savaitę bus gimtadienis.. ir metines mūsų pamiršo. Net namiokus vėl mėčiau,kad aš jam dovaną turiu ta proga. Bet deja deja, nieko negavau pati iš jo.. bet žinau jį .. pas jį atmintis kaip pas žuvį bet jaučiu,kad pamažu išsiauklėju jį. Nedideliais tempais, bet jaučiu, kad vilties dar tikrai yra
