16 metu,o jau noriu i savarankiska gyvenima, gal skubu?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos istorija tokia, kad turejau sunkia vaikyste, mama alkoholike, priziurejau du mazus vaikucius, patyriau smurta is mamos ir patevio, taip ir augau nuo 8 iki 12 metu, veliau mama negryzdavo is sugertuviu po 5-6d, zinojo kad sese ir broliu pasirupinsiiu as, neidavau daznai i mokykla nors iki dabar mokausi gerai. 12 metu neapsikenciau, prasiau tecio pagalbos, tevai issiskyre, isejau gyventi pas ji, teismas ivyko ir priklausau jam, po
to mamai nebeliko is ko rinktis issigyde sia liga ir dabar gyvena Svedijoje.tevas turejo zmona, bet del sunkejancios finansines padeties teko jam. isvaziuot i Vokietija. Pasilikau su pamote, o tetis
ten gerai isitvirtines kure planus kaip visus pasiimti kartu, pamote to nenorejo, pradejodazniau naktim iseidinet, namuose gert, pasirodo susidejo su tecio geriausiu draugu, jie issiskyre, as likau gyvent su seneliais, jie griezti ir nemegsta manes, kaip nemego mano mamos, laiko mane nes tevas duoda pinigu, esu pakankamai geras zmogus, nesislaistau pakampem, mokausi beet seneliam problema ta kad turiu vaikina, jis vyresnis, geras darbstus, jam 20m. Jie pastoviai draudzia susitikt, zemina mane, visad kreivais zvilgsniais ziuri, apskritai niekur neisleidzia apart mokyklos, buvo nusprende siust mane pas teva i Vokietija rudeni. Pakalbejus su vaikinu nusprendem galvot apie ateiti kartu, kadangi santykiai mano su mama labai geri dabar, mama pritaria musu susiejimui, beja vaikinas patinka abiem tevam, taciau tevas apie tai net i kalbas neitu, santykiai su vaikinu geri, per puse metu nei kart nesipykom gerai vienas kita suprantam, gerbiam ir isimyleje esam jo tevam patinku taip pat. Turim laisva nama, reikia tik baltu ir dekoratyvinio remonto.nors man tik sesiolika noriu turet savo gyvenima, su vaikinu gyvent ne seip susimetus o galvojam susituokt, bet tam reikia tevu sutikimo, sake mama grizusi padetu suzaist istatymais ta leidima duotu ji. Kalvedama su savim as jauciu ir suprantu puikiai kad noriu to, noriu kad jis butu mano vyru juo rupintis, priziuret namus, aisku i mokykla keliausiu kaip keliavus, veliau pabaigus dvylika stot mokytis neakivaizdziai, tik dabar kyla mintis ar as to noriu del aplinkos poveikio ar del to kad mano jausmai tam zmogui begalo stiprus, nenoriu jo prarast. Manau abu vqariantai, tik bijau neigiamu skubejimo pasekmiu .. Prasau jusu patarimo, paskatinimo, pabarimo ar dar ko, visko kas sauna i galva perskaicius mano parasyta teksta..
Situacija pazistama. Tik neskubek… Nedaryk skubotu isvadu. Ateis laikas turesi savo namus ir mylinti vyra, vaikus…
Neskubek!
Neskubėk gyventi
Bet jeigu manau kad dabar tas vyras ir yra mano gyvenimo vyras? Tinkam toobulai, pabodo neturet nei trupucio gyvenimo, noriu pradet kurt savaji, bet bijau kad nepaslitu viskas dar labiau, nuo mano sprendimu.
Skubat, autore… Kaip supratau, su vaikinu esat dar TIK pusę metų, tikrai labai nedaug. Neskubėkit, labai nedaug dar jį pažįstat. Labai jau mažai laiko praėjo, kad laikytumėt jį savo gyvenimo vyru. Kai esat įsimylėjusi, viskas nauja ir dar tik pradžia, taip visuomet atrodo.
Jums tik 16,o jau norit gyvent atskirai? Juk pagalvokit kiek uz buto islaikyma paklot reiks,nepragyvensit niekaip,o dar 16 jums..darbo nerasit,uz stipendijas nepragyvensit.
Argi nebuna atveju kai pradeda savarankiskai gyvent anksti ir gyvena laimingai?
Natūralu, kai negauni pakankamai šilumos iš šeimos tada, kada to reikia, tai vėliau atsiliepia gyvenime… tas noras gyventi kartu ir kuri šeimą yra todėl, kad pati normalios šeimos neturėjai… siūlau neskubėti, labai labai jauna esi… labai… kas dabar atrodo puiku, tai po dešimtmečio atrodys kitaip…atleisk, bet tavo mamos noras tave ištekinti, man atrodo gana keistas, nes jokia rimta mama nebus už tokias ankstyvas vedybas… čia jau greičiau noras, kad tavęs išlaikyt nereiktų… atleisk, kad kalbu atvirai, bet nemanau kad klystu… kita vertus, tu turbūt nelabai turi kur eiti, gal tėtis galėtų padėti finansiškai labiau, kažkaip pagyventum ir viena…
o ta meilė tai aš tau taip pasakysiu – atėjo ir praėjo, ypač vyrams, neskubėk Jei ką gali man parašyti až
skubat. patikėkit, gyvent savarankiškas gyvenimas ne toks jau lengvas, kaip atrodo.
Draugas dirba ir ukininkauja, nama turim jokiu nuomu moket nereiktu, finansine prasme su juo jau apkalbeta, pasiryzes islaikyt mane, bet sutinku iki tol kol busiu pilnamete, veliau gal tevai pades dar.
Aciu kad patariat neturiu ko paklaust patarimu, na mama kaip sake kad jai skaudu matyt kad niekur niekur nerandu nei laimes trupinelio isskyrus bunant su draugu. Kazkaip neirodau sau kad gali jo jausmai pasikeist, nes jis tai pasiule, nenori kad kenteciau..
neskubekit,nes po to gailesites.
Patys graziausi metai o norit uzsikrauti buitimi,rutina.Pasidziauk draugavimu
Manau, čia dėl aplinkos poveikio, kaip pati ir sakėt. Neskubėkit dar
O as manau kad gal ir anksti bet is kitos puses dar minimum du metus kentet namuose kur tau nera vietos?.. irgi ne gyvenimas..
Aš manau, kad kaip savo metų brandžiai mąstote, tik skubėti tuoktis tikrai nereikėtų, gal užtektų pradžiai apsigyventi kartu, jei leidžia galimybės
Nera kaip dziaugtis, visiskai niekas nteikia laimes cia gyvenant, i lauka neiseinu nes neleidzi, drauges atrinkineja, dziaugiuos i mokykla isejus ten pabunu savimi, ta rutina neatrodo tokia baisi pries nuolatini nervu tampyma..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
